Titulinis / Veikla / Veiklos sritys / Oro transportas / Apie sektorių


Oro transporto sistema

Aviacijos valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Susisiekimo ministerija ir Civilinės aviacijos administracija, kuri pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės civilinės aviacijos plėtros strategiją ir teikia Susisiekimo ministerijai siūlymus rengiant civilinės aviacijos plėtros programas, vykdo civilinės aviacijos, įskaitant antžeminę įrangą ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybinę priežiūrą, organizuoja Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą, išduoda licencijas, pažymėjimus, taip pat atlieka kitas teisės aktų jai suteiktas funkcijas.

 

Lietuvoje veikia keturi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai yra civiliniai oro uostai, valdomi valstybės įmonių. Juose teikiamos paslaugos reguliariųjų ir užsakomųjų reisų vežėjams, vežantiems keleivius ir krovinius. Civilinių orlaivių skrydžius ir antžeminių paslaugų teikimą Šiaulių kariniame oro uoste organizuoja savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas. 

 

 

 
  Tarptautinis Vilniaus oro uostas, didžiausias tarptautinis oro uostas šalyje, per metus gali aptarnauti iki 3 mln. keleivių, turi gerai išplėtotą infrastruktūrą, galimybę pritraukti aviakompanijas, vežančias ir keleivius, ir krovinius. Nuo sostinės centro oro uostą  teskiria 7 km, kuriuos automobiliu galima įveikti per 15 min. Nuo 2008 m. rudens oro uostą galima pasiekti ir traukiniu iš Vilniaus geležinkelio stoties. Iš Vilniaus oro uosto reguliariuosius skrydžius pagal tvarkaraštį 28 kryptimis vykdo 19 oro linijų bendrovių. Kitos oro linijų bendrovės vykdo užsakomuosius skrydžius.  Tarptautinis Vilniaus  oro uostas siekia tapti pirmaujančia, pažangios vadybos aviacijos verslo įmone ir pritraukti skirtingų aviacijos verslo modelių oro linijų bendroves  bei jų keleivius.

 

Teritorija: 326 ha

Kilimo-tūpimo takas: ilgis 2 515 m, plotis 50 m.

Kilimo-tūpimo takui suteikta II tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II)


Tarptautinis Kauno oro uostas esantis šalies centre ir arti pagrindinių šalį kertančių magistralinių kelių, gali priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms, o  ilgiausias Lietuvoje kilimo-tūpimo takas leidžia oro uostui priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius. Techninės galimybės leidžia pakrauti ir iškrauti bet kurio tipo orlaivius, neatsižvelgiant į krovinio dydį. Oro uostas per metus gali aptarnauti 1 mln. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių. 2005 m. rugsėjo mėn. reguliariuosius skrydžius iš tarptautinio Kauno oro uosto į Londono Stanstedo oro uostą pradėjo vykdyti Europos pigių skrydžių aviakompanijų lyderė „Ryanair“, kuri 2010 m. čia atidarė savo bazę, vienintelę Rytų Europoje.

 

 Tarptautinis Kauno oro uostas esantis šalies centre ir arti pagrindinių šalį kertančių magistralinių kelių, gali priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms, o  ilgiausias Lietuvoje kilimo-tūpimo takas leidžia oro uostui priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius. Techninės galimybės leidžia pakrauti ir iškrauti bet kurio tipo orlaivius, neatsižvelgiant į krovinio dydį. Oro uostas per metus gali aptarnauti 1 mln. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių. 2005 m. rugsėjo mėn. reguliariuosius skrydžius iš tarptautinio Kauno oro uosto į Londono Stanstedo oro uostą pradėjo vykdyti Europos pigių skrydžių aviakompanijų lyderė „Ryanair“, kuri 2010 m. čia atidarė savo bazę, vienintelę Rytų Europoje.

 

Teritorija: 438 ha

Kilimo-tūpimo takas: ilgis 3 250 m, plotis 45 m.

Kilimo-tūpimo takui suteikta II tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT II).

 

 

 

 

 Tarptautinis Palangos oro uostas savo ateitį ir perspektyvas sieja su Klaipėdos, viso Vakarų Lietuvos ir Pietvakarių Latvijos regiono verslo, turizmo plėtra ir ateinančiomis užsienio investicijomis. 2011 m. rugpjūčio mėn. oro uoste atidarytas atnaujintas keleivių terminalas, kuriame po rekonstrukcijos vienu metu galima aptarnauti ne tik Šengeno, bet ir šiai erdvei nepriklausančių šalių keleivius. Oro uosto infrastruktūra pritaikyta vidutinės ir mažos klasės orlaiviams: BOEING - 737, SAAB-2000, SAAB-340, Dash Q400, CRJ 200, CRJ 900, Jetstream-32, ATR-42, YK-42. Palangos oro uostas aktyviai ieško partnerių naujiems maršrutams atidaryti Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos ir kt.kryptimis.

 

Teritorija: 161,3 ha

Kilimo-tūpimo takas: ilgis 2 280 m, plotis 45 m.

Kilimo-tūpimo takui suteikta I tiksliojo artėjimo tūpti kategorija (CAT I).

 

   

VĮ “Oro navigacija” teikia skrydžių valdymo ir navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat skrydžių valdymo paslaugas tupiantiems ir kylantiems orlaiviams, susijusias aerodromo paslaugas Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, koordinuoja orlaivių paieškos ir gelbėjimo darbus. Įmonės veiklą reglamentuoja Tarptautiniai oro transporto standartai (ISAT), Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos Sąjungos teisės aktai, Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolė) dokumentai ir Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas. Lietuvos oro erdvėje 2011 metais driekėsi 37 tranzitiniai maršrutai. Bendras trasų ilgis – 7 992 km.

 

 

 

 Lietuvos narystė tarptautinėse civilinės aviacijos organizacijose:

  

1992  Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)
1992  Europos civilinės aviacijos konferencija (ECAC)

2004  Jungtinė aviacijos administracija (JAA)

2004  Europos aviacijos saugos agentūra (EASA)

2006  Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė)

 

 

 

Informacija atnaujinta 2012 05 03

 

 

 

 

 

 


Atnaujinta: 2012-05-03 15:30:18