Titulinis / Veikla / Planavimo dokumentai / Kiti strateginiai dokumentai / Šventosios valstybinio jūrų uosto nuostatai


                                                                                      
Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1469
 

ŠVENTOSIOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šventosios valstybinio jūrų uosto nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja Šventosios valstybinio jūrų uosto (toliau vadinama – uostas) veiklą ir valdymą.

2. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose saugią laivybą ir taršos prevenciją.

II. VALSTYBINIS UOSTO VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS

3. Uostas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Steigėjo funkcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdo Susisiekimo ministerija.

4. Uosto žemės, rezervinių teritorijų ir akvatorijos ribas Susisiekimo ministerijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Uosto funkcinė paskirtis – aptarnauti:

5.1. pramoginius ir sportinius laivus;

5.2. nedidelius žvejybos laivus, prekiauti šviežiomis žuvimis ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą;

5.3. mažuosius jūros kruizinius ir ro ro keleivinius laivus, tvarkyti laivų įgulų kelionės ir asmens dokumentus;

5.4. Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną ir avarijų likvidavimo technines priemones;

5.5. Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos laivus, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės jūros aplinkos apsaugos, saugios laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus.

6. Uostas atviras tarptautinei laivybai. Uosto teritorijoje gali būti vykdoma tik uosto funkcinę paskirtį atitinkanti komercinė ir ūkinė veikla. Asmenys, kurių uosto teritorijoje planuojamai vykdyti veiklai reikia žemės sklypo, privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti uosto žemės nuomos sutartis.

7. Uosto žemė, akvatorija, hidrotechnikos įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigacijos įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai yra valstybės nuosavybė.

8. Uosto žemę, akvatoriją, uosto infrastruktūros objektus ir kitą priskirtą ar sukurtą turtą uosto direkcija valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi šiais Nuostatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

9. Ilgalaikio materialinio turto susidėvėjimo atskaitymai daromi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Uostui priskirtu turtu negali būti užtikrinamas trečiųjų asmenų prievolių vykdymas.

11. Uosto žemė, infrastruktūra ir akvatorija neprivatizuojamos.

12. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, suderinus su Susisiekimo ministerija.

13. Uosto naudojimo ir uosto laivybos taisykles uosto direkcijos teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija. Šios taisyklės privalomos visiems uosto naudotojams.

14. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uostą draudžiama. Kitų valstybių karo ir valstybinį statusą turintys laivai į uostą gali įplaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

15. Uoste esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos veikia savarankiškai pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo laikytis šių Nuostatų, uosto naudojimo ir uosto laivybos taisyklių reikalavimų.

16. Už saugų darbą uoste esančiose įmonėse atsako tų įmonių vadovai.

17. Laivų aptarnavimo ir aprūpinimo paslaugas teikiantys asmenys turi teisę aptarnauti laivą ir jo įgulą ar aprūpinti juos atsargomis nustatytąja tvarka gavę leidimą patekti į uostą ir pagal laivų, stovinčių prie uosto krantinių, pirsų, kapitonų arba jų įgaliotų asmenų paraiškas.

III. UOSTO VALDYMAS

18. Uoste esančius valstybės nuosavybės objektus valdo uosto direkcija. Uosto direkcija yra valstybės įmonė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Susisiekimo ministerija.

19. Uosto direkcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, susisiekimo ministro įsakymais, kitais teisės aktais, šiais Nuostatais ir savo įstatais.

20. Uosto direkcijos funkcijos:

20.1. koordinuoti uosto žemės naudotojų vykdomą teritorijos apsaugą, užtikrinti saugią laivybą uoste;

20.2. užtikrinti uosto kapitono veiklą;

20.3. efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą;

20.4. rinkti uosto rinkliavas;

20.5. organizuoti uosto akvatorijoje žmonių ir laivų gelbėjimo darbus;

20.6. rengti uosto strategijos projektus, organizuoti jų įgyvendinimą, mokslinio tyrimo darbus, reklamuoti uostą;

20.7. įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones ir organizuoti taršos padarinių likvidavimą;

20.8. nagrinėti ir derinti uoste esančių statinių rekonstravimo, naujų objektų statybos projektus, nustatyti ir tvirtinti privalomas technines sąlygas;

20.9. palaikyti projektinius gylius uosto akvatorijoje ir prie krantinių, pirsų;

20.10. statyti, plėtoti ir naudoti uosto infrastruktūrą;

20.11. organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą;

20.12. užtikrinti priežiūrą neišnuomotose uosto žemės (teritorijos) dalyse;

20.13. organizuoti socialinį buitinį jūrininkų aptarnavimą.

21. Uosto strategijai formuoti, uosto, Palangos miesto savivaldybės ir valstybės institucijų santykiams koordinuoti susisiekimo ministro įsakymu sudaroma Uosto plėtros taryba iš Susisiekimo ministerijos, kitų suinteresuotų ministerijų, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Palangos miesto savivaldybės, mokslo įstaigų, uosto naudotojų ir jų asociacijų atstovų. Uosto plėtros tarybos nuostatus tvirtina Susisiekimo ministerija.

22. Uosto veiklą, susijusią su laivyba, užtikrina uosto kapitonas. Uosto kapitono pareigas gali eiti laivavedys, mokantis valstybinę ir anglų kalbas, turintis aukštąjį jūrinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų plaukiojimo jūrų laivo, kurio bendroji talpa – 3000 ir daugiau tonų, kapitonu stažą.

Uosto kapitono veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas, šie Nuostatai ir Uosto kapitono nuostatai. Uosto kapitono nuostatus, suderintus su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina uosto direkcijos vadovas.

23. Jeigu nesumokėtos uosto rinkliavos ir baudos, laivas sužaloja ar sunaikina infrastruktūrą ir (ar) suprastruktūrą, uosto kapitonas turi teisę neleisti tokiam laivui išplaukti iš uosto, iki bus sumokėtos uosto rinkliavos ar atlyginta padaryta žala arba minėtųjų prievolių įvykdymas užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.

IV. UOSTO ŪKINĖ IR KOMERCINĖ VEIKLA

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu uostas gali būti plečiamas prijungiant rezervines uosto teritorijas, taip pat kitą žemę, kuri ribojasi su uosto teritorija, sudarant žemės sandorius. Tokius sandorius su žemės savininkais valstybės vardu sudaro uosto direkcija.

25. Pavojingų krovinių vežimo, perkrovimo ir sandėliavimo uoste tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, uosto laivybos ir naudojimo taisyklės, kiti teisės aktai.

26. Uoste keleiviai, laivai aptarnaujami, kroviniai, pašto siuntos ir siuntiniai perkraunami, transportavimo, ekspedijavimo ir sandėliavimo operacijos atliekamos tik specialiose tam skirtose vietose.

27. Uoste pirmiausia aptarnaujami linijiniai laivai. Uosto direkcija privalo užtikrinti laivuose susidarančių atliekų, šiukšlių ir kitų teršalų priėmimą ir tvarkymą.

28. Uosto direkcija turi teisę laikinai nutraukti ar apriboti laivų aptarnavimą, keleivių, krovinių ir pašto priėmimą uoste dėl gaivalinių nelaimių, katastrofų, avarijų, karantino, streiko, embargo ar kitų panašių aplinkybių. Šis uosto direkcijos sprendimas skelbiamas viešai.

29. Laivas, esantis uoste, gali būti areštuotas tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka.

V. UOSTO LĖŠOS

30. Uosto lėšas sudaro:

30.1. uosto rinkliavos;

30.2. uosto žemės nuomos mokestis;

30.3. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirtos lėšos;

30.4. amortizaciniai atskaitymai;

30.5. pajamos, gautos už uosto direkcijos teikiamas paslaugas;

30.6. kitos teisėtai gautos lėšos.

31. Uosto lėšos naudojamos:

31.1. uosto teritorijai prižiūrėti ir saugoti, saugiai laivybai uoste užtikrinti;

31.2. projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti, akvatorijos gilinimo darbams atlikti;

31.3. uosto direkcijai išlaikyti;

31.4. gelbėjimo darbams ir taršos padariniams uosto akvatorijoje likviduoti;

31.5. hidrotechnikos įrenginiams statyti ir modernizuoti;

31.6. terminalams statyti;

31.7. bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams tiesti;

31.8. mokslinio tyrimo ir projektavimo darbams atlikti;

31.9. jūrininkų socialiniam buitiniam aptarnavimui organizuoti;

31.10. kompensacijoms už žemės ar kitų privačios nuosavybės objektų paėmimą visuomenės poreikiams, taip pat nuostolius, patirtus nutraukus žvejybą dėl uosto infrastruktūros objektų statybos ir uosto teritorijos plėtros;

31.11. žemei ir kitiems privačios nuosavybės objektams įsigyti.

––––––––––––––––


Atnaujinta: 2009-09-20 00:30:18