Naujienų prenumerata

Titulinis / Veikla / Kovos su korupcija programa


 

 

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2007 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr 3-115

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

KOVOS SU KORUPCIJA PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kovos su korupcija programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 57-2297), Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1117 (Žin., 1998, Nr. 83-2324, 2005, Nr. 137-4922) bei kitais teisės aktais. Programa apima Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, įstaigų prie ministerijos ir akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja yra Susisiekimo ministerija (toliau – ministerijos reguliavimo srities institucijos), transporto (vandens, oro, geležinkelių, kelių), pašto ir elektroninių ryšių veiklą.

2. Korupcijos požymiai valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai, todėl kovos su ja priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės.

3. Ši programa pagrįsta bendradarbiavimo su visuomene, korupcijos prevencijos, ilgalaikiškumo ir atsakomybės neišvengiamumo principais.

4. Programos tikslai ir uždaviniai yra nuosekliai siejami su visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos šaltinių, kartu visokeriopai ginant visuotinai pripažįstamas žmogaus teises ir laisves.

5. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes transporto, pašto bei elektroninių ryšių srityse, kompleksiškai šalinti šio neigiamo socialinio reiškinio priežastis būtina:

5.1. analizuoti, kurti ir tobulinti teisės aktus, kurie realiai pašalintų prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti transporto, pašto bei elektroninių ryšių srityse;

5.2. stiprinti transporto, pašto bei elektroninių ryšių srityse veikiančias valstybės institucijas, tobulinti jų veiklą, skatinti glaudesnį jų bendradarbiavimą tarpusavyje, taip pat su visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

5.3. ugdyti Susisiekimo ministerijos ir ministerijos reguliavimo srities institucijų darbuotojų nepakantumą korupcijai bei kitiems neigiamiems socialiniams reiškiniams.

6. Antikorupcinė iniciatyva atitinka kiekvieno visuomenės nario lūkesčius, todėl visokeriopai skatintina visuomenės parama numatytoms kovos su korupcija priemonėms įgyvendinti, glaudus valstybės institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais asmenimis.

7. Programa padės vienyti Susisiekimo ministerijos ir ministerijos reguliavimo srities institucijų pastangas plėtoti antikorupcinę veiklą įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus, ratifikuotas tarptautines konvencijas, sudarytas tarptautines sutartis, susijusias su korupcijos prevencija.

II. APLINKOS ANALIZĖ

8. Galima išskirti šias korupcijos prielaidas:

8.1. bendrąsias (valstybės tarnautojų ryšiai su nusikalstamomis struktūromis, maži valstybės tarnautojų atlyginimai, politinių partijų ir kitų interesų grupių įtaka, visuomenės pilietiškumo stoka ir pan.);

8.2. teisines (teisės aktų netobulumas, dažnas jų keitimas bei kolizijos, kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių netobulumas, neadekvati teisinių sankcijų sistema tam tikruose lygmenyse, profesinių elgesio kodeksų valstybės tarnyboje nebuvimas, svarbiausių etikos principų nesilaikymas ir pan.);

8.3. institucines (netobuli darbuotojų priėmimo į tarnybą atrankos kriterijai, nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, motyvacinės karjeros sistemos nebuvimas, nepakankamai išplėtotos vidaus ir išorės audito sistemos, darbuotojų, žinančių apie korupcijos atvejus, baimė dalyvauti antikorupcinėje veikloje, nepašalintos prielaidos korupcijai skiriant įmonių, kuriose vyrauja valstybės kapitalas, vadovus, nustatant jų atsakomybę, nepakankamai skaidrus viešųjų pirkimų organizavimas ir pan.);

8.4. visuomenės pilietiškumo stokos (visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje);

8.5. išorinių veiksnių įtakos (tarptautinė korupcija, susijusi su ES teikiama parama ir pan.);

8.6. korupcijos Susisiekimo ministerijoje ir ministerijos reguliavimo srities institucijose prielaidas (neužbaigtas ministerijos reguliavimo srities įmonių privatizavimas bei restruktūrizavimo procesas, veikla, susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimas, sprendimų priėmimas nereikalaujant kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo ir pan.).

9. Korupcijos lygis ir paplitimas:

9.1. remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2005 m. buvo užregistruota 73 valstybės tarnautojų papirkimo atvejai ir 356 piktnaudžiavimo tarnyba atvejai, o 2006 m. – 394 papirkimo atvejai ir 326 piktnaudžiavimo atvejai;

9.2. tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Lietuvos Respublika pagal korupcijos suvokimo indeksą, kuris buvo lygus 4,8, 2006 m. buvo 46 vietoje tarp 163 valstybių. Indeksą 4,8 Lietuva jau yra gavusi 2001 ir 2002 metais. 2003, 2004 ir 2005 metais indeksas atitinkamai buvo lygus 4,7, 4,6 ir 4,8;

9.3. „Transparency International“ Lietuvos skyriui 2005 metais sudarant Lietuvos korupcijos žemėlapį ir lyginant jį su ankstesnių tyrimų duomenimis, paaiškėjo, kad, gyventojų ir įmonių vadovų nuomone, kalčiausios visuomenės grupės dėl aukšto korupcijos lygio Lietuvoje yra politikai ir valstybės tarnautojai. Gyventojų nuomone, efektyviausios kovos su korupcija priemonės būtų baudžiamosios, kita vertus, įmonių vadovai labiau linkę pasisakyti už prevencines ir edukacines kovos su korupcija priemones.

III. PROGRAMOS TIKSLAS

10. Šios programos tikslas – kompleksinėmis antikorupcinėmis priemonėmis pašalinti prielaidas korupcijai atsirasti ir plisti Susisiekimo ministerijoje bei ministerijos reguliavimo srities institucijose, taip pat užtikrinti paskirtų asignavimų, ES lėšų, turto teisėtą, efektyvų ir racionalų panaudojimą.

IV. SVARBIAUSI KOVOS SU KORUPCIJA UŽDAVINIAI

11. Svarbiausi kovos su korupcija uždaviniai:

11.1. išaiškinti sritis, kuriose yra didžiausia galimybė ir sąlygos atsirasti bei plisti korupcijai, tobulinti galiojančius teisės aktus;

11.2. užtikrinti operatyvią, veiksmingą ir ilgalaikę kovą su korupcija, parengti ministerijos, jos reguliavimo srities institucijų kovos su korupcija priemonių įgyvendinimo planą, nustatyti konkrečius jame numatytų priemonių įgyvendinimo terminus, nurodyti vykdytojus ir užtikrinti tinkamą šių priemonių įgyvendinimo administravimą;

11.3. teisinėmis, organizacinėmis ir ekonominėmis priemonėmis sukurti veiksmingą korupcijos prevencijos įgyvendinimo mechanizmą;

11.4. pagal kompetenciją prižiūrėti, kad būtų tinkamai naudojamos valstybės ir ES biudžetų lėšos;

11.5. užtikrinti, kad būtų laiku nustatyti ir išanalizuoti pagrįsti įtarimai dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiklos, o pasitvirtinus informacijai apie korupcijos faktą – pranešti tokius nusikaltimus tiriančiai institucijai;

11.6. visokeriopai skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir žiniasklaida.

V. KORUPCIJOS PREVENCIJA

12. Korupcijos prevencijos tikslas – nesudaryti sąlygų atsirasti ir plėtotis korupcijai Susisiekimo ministerijos bei jos reguliavimo srities institucijų veikloje – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai.

13. Korupcijos prevencijos nuostatos gali būti skirstomos į bendrąsias, apimančias Susisiekimo ministerijos bei jos reguliavimo srities institucijų kompetenciją, bei sektorių, apimančias konkrečią transporto, pašto ir elektroninių ryšių, ES paramos lėšų administravimo transporto srityje, pasienio kontrolės punktų plėtros sritį.

VI. BENDROSIOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS NUOSTATOS

14. Susisiekimo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto (oro, vandens, geležinkelių, kelių), pašto ir elektroninių ryšių (telekomunikacijų, radijo ir televizijos) sričių valdymo funkcijas, įgyvendina šiose srityse valstybės politiką, atlieka ES paramos lėšų administravimą transporto sektoriuje. Norint sumažinti korupcijos galimybes Susisiekimo ministerijoje ir ministerijos reguliavimo srities institucijose būtina:

14.1. analizuoti ir tobulinti teisės aktus, siekiant apriboti korupcijos galimybes (taip pat ir administracinės korupcijos, kai valstybės tarnautojai įstatymus ir kitus teisės aktus iškreipia siekdami privačios naudos);

14.2. tobulinti licencijų, leidimų ir sertifikatų išdavimo tvarką Susisiekimo ministerijos reguliavimo srityse;

14.3. įstatymų nustatytais atvejais atlikti Susisiekimo ministerijos rengiamų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;

14.4. sukurti Susisiekimo ministerijoje ir jos reguliavimo srities institucijose efektyvią korupcijos prevencijos sistemą;

14.5. didinti Susisiekimo ministerijos ir ministerijos reguliavimo srities institucijų darbuotojų atsakomybę ir atskaitomybę;

14.6. analizuoti ir prireikus teikti pasiūlymus, kaip tobulinti valstybės tarnautojų motyvacinę karjeros sistemą, pagrįstą kvalifikacijos kėlimu, materialiniu ir moraliniu skatinimu už gerą darbą;

14.7. siekti Susisiekimo ministerijoje dirbančių asmenų privačių ir viešųjų interesų suderinamumo, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams;

14.8. analizuoti ir prireikus teikti pasiūlymus, kaip tobulinti darbuotojų priėmimo į tarnybą tvarką;

14.9. įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą, užtikrinti svarbių strateginių sprendimų viešumą;

14.10. vykdyti vidaus auditą antikorupciniu požiūriu ir užtikrinti vidaus audito rekomendacijų vykdymą;

14.11. gerinti viešųjų pirkimų priežiūrą;

14.12. gerinti bendradarbiavimą tarp Susisiekimo ministerijos padalinių ir ministerijos reguliavimo srities institucijų, taip pat su kitomis ministerijomis ir valstybės institucijomis bei koordinuoti veiksmus bendradarbiaujant su visuomene;

14.13. supažindinti visus Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities institucijų darbuotojus su šia programa bei jos įgyvendinimo priemonių planu.

VII. KORUPCIJOS PREVENCIJOS NUOSTATOS PAGAL SEKTORIUS

15. Vandens transportas:

15.1. Valstybės politiką vandens transporto srityje įgyvendina Susisiekimo ministerija ir ministerijos reguliavimo srities institucijos:

15.1.1. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją vykdo vidaus vandenų transporto, prekybinės laivybos valstybinį valdymą, saugios laivybos valstybinį administravimą, organizuoja valstybinių jūrų uostų valdymą. Vykdydama šias funkcijas, Susisiekimo ministerija rengia ir nustatyta tvarka teikia Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto veiklą, saugią laivybą bei prekybinę laivybą, projektus, taip pat tvirtina įvairias taisykles, nuostatus, kurie reguliuoja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo uostuose, laivybos kompanijose bei laivuose tvarką;

15.1.2. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija vykdo valstybinę laivybos kontrolę, vidaus vandenų laivybos taisyklių laikymosi priežiūrą Lietuvos Respublikos vidaus vandenų ir pakrančių plaukiojimo rajonuose, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijose bei kontroliuoja, kaip įgyvendinami teisės aktai, reglamentuojantys vidaus vandenų transporto veiklą. Taip pat ši institucija Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre registruoja vidaus vandenų transporto priemones, išduoda atitinkamus dokumentus, nustato laivavedžių ir vidaus vandenų transporto specialistų egzaminavimo tvarką ir išduoda kvalifikacijos liudijimus;

15.1.3. Lietuvos saugios laivybos administracija organizuoja Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinės jūrų teisės aktų, reglamentuojančių saugią laivybą, reikalavimų įgyvendinimą laivybos įmonėse, laivuose ir jūrų uostuose. Ši institucija taip pat registruoja jūrų laivus ir išduoda jų dokumentus, išduoda diplomus bei kvalifikacinius dokumentus jūrininkams;

15.1.4. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija stato, naudoja ir plėtoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūrą, rengia uosto strategijos projektus, užtikrina saugią laivybą uoste;

15.1.5. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija vykdo valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių būklės bei navigacijos įrenginių funkcionavimo kontrolę bei prižiūri valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių struktūrą, koordinuoja veiksmus rengiant ir įgyvendinant įvairius vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros projektus.

15.2. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes vandens transporto srityje būtina:

15.2.1. tobulinti licencijų vandens transporto srityje išdavimo ir veiklos kontrolės tvarką, atskirti licencijų išdavimo ir teisės aktais nustatytos licencijų išdavimo tvarkos kontrolės funkcijas, priskiriant jas skirtingiems subjektams ar jų padaliniams;

15.2.2. tobulinti laivų registravimo ir laivų dokumentų išdavimo tvarką;

15.2.3. įdiegti apsaugos priemones jūrų ir vidaus vandenų laivų ir Lietuvos Respublikos jūrininkų registrų duomenų slaptumui užtikrinti;

15.2.4. tobulinti jūrininkų ir upeivių diplomų bei kvalifikacinių dokumentų išdavimo tvarką;

15.2.5. tobulinti uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos mokesčių surinkimo ir panaudojimo kontrolės tvarką;

15.2.6. tobulinti laivų tikrinimo tvarką;

15.2.7. tobulinti laivų techninės priežiūros kontrolės tvarką;

15.2.8. tobulinti įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo tvarką.

16. Oro transportas:

16.1. Valstybės politiką oro transporto srityje įgyvendina Susisiekimo ministerija ir ministerijos reguliavimo srities institucijos:

16.1.1. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją vykdo civilinės aviacijos valstybinį valdymą, rengia ir nustatyta tvarka teikia Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių oro transporto veiklą, projektus;

16.1.2. Civilinės aviacijos administracija pagal kompetenciją vykdo civilinės aviacijos valstybinį valdymą, taip pat vykdo civilinės aviacijos valstybinę priežiūrą, įgyvendina nacionalinę civilinės aviacijos saugumo programą, išduoda licencijas ir leidimus oro susisiekimui vykdyti, licencijuoja aviacijos specialistus ir mokymo įstaigas.

16.2. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes oro transporto srityje būtina:

16.2.1. tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius aviacijos įmonių bei personalo sertifikavimo ir licencijavimo procesus;

16.2.2. užtikrinti liberalias sąlygas Lietuvos Respublikos oro vežimų rinkoje;

16.2.3. tobulinti licencijų oro transporto srityje išdavimo ir veiklos kontrolės tvarką, atskirti licencijų išdavimo ir teisės aktais nustatytos licencijų išdavimo tvarkos kontrolės funkcijas, priskiriant jas skirtingiems subjektams ar jų padaliniams.

17. Geležinkelių transportas:

17.1. Valstybės politiką geležinkelių transporto srityje įgyvendina Susisiekimo ministerija ir ministerijos reguliavimo srities institucijos:

17.1.1. Susisiekimo ministerija rengia viešosios geležinkelių infrastruktūros rekonstrukcijos ir plėtros programas, kontroliuoja jų įgyvendinimą, organizuoja geležinkelių transporto strateginių objektų kūrimo, modernizavimo ir plėtros, eismo saugos ir aplinkos apsaugos programų rengimą ir įgyvendinimą, organizuoja geležinkelių transporto eismo saugos priežiūrą, rengia teisės aktų, susijusių su geležinkelių transportu, projektus bei nagrinėja geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo priimtais sprendimais;

17.1.2. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip įgyvendinami Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys geležinkelių transporto eismo saugą ir rinkos priežiūrą, išduoda licencijas verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, atlieka licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą, išduoda saugos sertifikatus geležinkelio įmonėms (vežėjams) bei įgaliojimus geležinkelių transporto eismo saugos srityje geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kontroliuoja, kaip saugos sertifikatų ir įgaliojimų geležinkelių transporto eismo saugos srityje turėtojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nustatyta tvarka atlieka geležinkelio įmonių (vežėjų) ūkinės komercinės veiklos ir kitus patikrinimus, pagal savo kompetenciją vykdo pavojingų krovinių vežimo geležinkelių transportu priežiūrą ir kontrolę.

17.2. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes geležinkelių transporto srityje būtina:

17.2.1. tęsti Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reformos vykdymą siekiant pagerinti sąlygas geležinkelio įmonėms (vežėjams) vienodomis sąlygomis naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra;

17.2.2. išnagrinėti galimybes, kaip sustiprinti Susisiekimo ministerijos atliekamą Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos veiklos stebėsenos funkciją (ypatingą dėmesį atkreipiant į Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atliekamas funkcijas, susijusias su Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus reforma, siekiant užtikrinti skaidrų geležinkelių transporto rinkos liberalizavimo procesą);

17.2.3. tobulinti geležinkelių transporto darbuotojų egzaminavimo ir atestavimo tvarką;

17.2.4. didinti geležinkelių transporto darbuotojų atsakomybę ir atskaitomybę;

17.2.5. mokyti geležinkelių transporto darbuotojus korupcijos prevencijos klausimais;

17.2.6. tobulinti licencijų geležinkelių transporto srityje išdavimo ir veiklos kontrolės tvarką.

18. Keliai ir kelių transportas:

18.1. Valstybės politiką kelių transporto srityje įgyvendina Susisiekimo ministerija ir ministerijos reguliavimo srities institucijos:

18.1.1. Susisiekimo ministerija vykdo kelių transporto sektoriaus valstybinį valdymą, pagal kompetenciją leidžia teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą, taip pat vykdo kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką bei rengia valstybinės reikšmės kelių programas;

18.1.2. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka kelių transporto vežėjų veiklos valstybinę priežiūrą, išduoda licencijas verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant saugaus eismo kelių transporte ir kelių transporto techninės politikos programas;

18.1.3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimo kelių priežiūros ir plėtros valstybės politikos kryptis ir Susisiekimo ministerijos rengiamas automobilių kelių priežiūros ir plėtros programas, organizuoja valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo plėtojimą, modernizavimą ir funkcionavimą.

18.2. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes kelių ir kelių transporto srityje būtina:

18.2.1. tobulinti įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių transporto veiklą;

18.2.2. užtikrinti skaidrumą parenkant keleivinio kelių transporto vežėjus vykdyti visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus;

18.2.3. tobulinti dokumentų (licencijų, leidimų), reikalingų keleivių ir krovinių vežimo verslui, išdavimo procedūras bei vykdyti licencijos sąlygų laikymosi priežiūrą, atskirti licencijų išdavimo ir teisės aktais nustatytos licencijų išdavimo tvarkos kontrolės funkcijas, priskiriant jas skirtingiems subjektams ar jų padaliniams;

18.2.4. tobulinti viešųjų pirkimų organizavimo procedūras;

18.2.5. gerinti Kelių priežiūros ir plėtros programos įgyvendinimo kontrolę.

19. Paštas ir elektroniniai ryšiai:

19.1. Susisiekimo ministerija pagal kompetenciją koordinuoja valstybės investicijų į pašto ir elektroninių ryšių sritis programų rengimą, vertina šias programas ekonominiu, finansiniu ir techniniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, rengia pašto ir elektroninių ryšių sričių valstybės strategijas, planus, ilgalaikes ir tikslines valstybės programas, tvirtina universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles, universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimus.

19.2. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes pašto ir elektroninių ryšių srityje, būtina:

19.2.1. užtikrinti, kad elektroninių ryšių srities investicinės programos būtų vertinamos vadovaujantis objektyvumo, nešališkumo bei skaidrumo principais;

19.2.2. kontroliuojant investicinių programų įgyvendinimą, siekti privačių ir viešųjų interesų suderinimo, užkirsti kelius korupcijos atsiradimo galimybei.

20. ES paramos lėšų administravimas transporto srityje:

20.1. Susisiekimo ministerija užtikrina ES struktūrinių fondų, ES Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų, kitos ES finansinės paramos transporto sektoriui lėšų planavimą, naudojimo priežiūrą, dalyvauja šiam tikslui sudarytų institucijų struktūrų veikloje, atlieka kitas ES paramos lėšų administravimo transporto sektoriuje tarpinės institucijos funkcijas;

20.2. Transporto investicijų direkcija administruoja transporto infrastruktūros plėtros projektus, finansuojamus Europos Sąjungos Sanglaudos ir Regioninės plėtros fondų bei valstybės biudžeto lėšomis, ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą, užtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES kontrolės institucijų rekomendacijų ir atsižvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus.

20.3. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes ES paramos lėšų administravimo srityje būtina:

20.3.1. užtikrinti vienodas sąlygas ir informacijos pasiekiamumą visiems galimiems pareiškėjams, užtikrinti objektyvų ir nešališką paraiškų vertinimą ir projektų atranką, galimybę įvairių institucijų atstovams dalyvauti transporto sektoriaus projektų atrankos komitetų posėdžiuose ir posėdžių protokolų nutariamąsias dalis skelbti Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Taip pat kviesti Vidaus audito skyriaus atstovus stebėti posėdžių eigą;

20.3.2. tinkamai įforminti dokumentus, reikalingus pareiškėjams, ir skelbti juos Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje;

20.3.3. užtikrinti tinkamą ES paramos lėšų panaudojimą bei patirtų projekto išlaidų tinkamumo patikrinimą.

21. Pasienio kontrolės punktų plėtra:

21.1. Susisiekimo ministerija kartu su patikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis dalyvauja nustatant vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, rengiant pasienio kontrolės punktų plėtros planus ir organizuojant jų įgyvendinimą.

21.2. Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos organizuoja pasienio kontrolės punktų plėtrą, vykdo pasienio kontrolės punktų plėtros ir priežiūros užsakovo funkcijas bei turto valdymą, užtikrina Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano įgyvendinimą.

21.3. Siekiant sumažinti korupcijos galimybes pasienio kontrolės punktų plėtros srityje būtina:

21.3.1. efektyviai vykdyti pasienio kontrolės punktų plėtros užsakovo funkcijas, sudarant vienodas sąlygas visiems rangovams dalyvauti statybų darbų ir paslaugų pirkimo konkursuose;

21.3.2. efektyviai vykdyti pasienio kontrolės punktų priežiūros užsakovo funkcijas, sudarant vienodas sąlygas visiems priežiūros paslaugas teikiantiems subjektams dalyvauti vykdomuose paslaugų pirkimo konkursuose;

21.3.3 analizuoti ir tobulinti Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priimamus teisės aktus;

21.3.4. vykdyti šviečiamąją valstybės tarnautojų veiklą kovos su korupcija tema.

VIII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

22. Programai įgyvendinti sudaromas priemonių planas, kuris nustato įgyvendinimo priemones, jų vykdymo terminus bei vykdytojus.

23. Programai įgyvendinti turi būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

24. Už programos priemonių įgyvendinimą, kontrolę, metodinės pagalbos teikimą atsakinga Susisiekimo ministerija.

25. Šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano vykdymui koordinuoti, teikti pasiūlymus dėl programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano tobulinimo, vykdyti antikorupcinį švietimą ir formuoti antikorupcinę veiklą susisiekimo ministro įsakymu sudaroma nuolatinė Susisiekimo ministerijos korupcijos prevencijos komisija.

26. Susisiekimo ministerijos struktūriniai padaliniai ir ministerijos reguliavimo srities institucijos, atsakingos už programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, kiekvienais metais iki sausio 31 d. nuolatinei Susisiekimo ministerijos korupcijos prevencijos komisijai pateikia informaciją apie programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą praėjusiais metais.

27. Kiekvienais metais programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas peržiūrimi ir, esant reikalui, koreguojami bei pildomi. Programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas taip pat koreguojami ir papildomi atsižvelgiant į kompetentingų institucijų rekomendacijas.