Titulinis / Veikla / Veiklos sritys / Geležinkelių transportas / Apie sektorių


Lietuvos geležinkelių tinklas
Dabartinis bendras geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1775,3 km: iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1753,5 km, 1435 mm pločio vėžės – 21,8 km. 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes bei NVS šalis, 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija, o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis.
Europos geležinkelių tinklo koridoriai
Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kerta du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės-Pietų krypties koridorius Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir jo atšaka IA Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas; IX Rytų-Vakarų krypties koridoriaus atšakos IXB Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir IXD Kaunas-Kaliningradas. Šie koridoriai buvo patvirtinti Europos transporto konferencijose Kretoje ir Helsinkyje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jie tapo visos Europos transporto tinklo TEN-T dalimi. Į Europos transporto koridorius taip pat yra įtrauktas į AGC, CIM ir CIV linijų sąrašas (AGC – Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų, CIM – Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės, CIV – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės).
Infrastruktūra
Lietuvos geležinkelių infrastruktūros techninis lygis dar neatitinka europinio, todėl geležinkelių infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra esminė sėkmingo darbo Europos geležinkelių sistemoje sąlyga. Prioritetas teikiamas geležinkelių infrastruktūros renovacijai ir modernizavimui tarptautiniuose transporto koridoriuose. Pagrindinis dėmesys plėtojant geležinkelių infrastruktūrą skiriamas Lietuvos geležinkelių techninei sąveikai su Europos geležinkeliais užtikrinti, šiuolaikiniams saugos ir aplinkosaugos reikalavimams įgyvendinti, geležinkelio kelių apkrovai ir traukinių važiavimo greičiui didinti, kombinuotiems vežimams skatinti.
Techninė sąveika su ES valstybių geležinkeliais

Siekiant pagerinti viso Lietuvos 1520 mm geležinkelių tinklo techninę sąveiką su kitų ES valstybių geležinkeliais ir išlaikyti esamą regioninę Baltijos valstybių geležinkelių sistemų techninę sąveiką, didelis dėmesys skiriamas techninės sąveikos direktyvų įgyvendinimui.

Techninė sąveika – geležinkelių sistemos gebėjimas sudaryti sąlygas saugiam ir nenutrūkstamam traukinių, kurie atitinka šioms linijoms reikalingą eksploatacijos lygį, judėjimui.

Geležinkelių infrastruktūros projektavimas, modernizavimas ir statyba bei geležinkelių riedmenų konstravimas ir gamyba remiasi visoms ES šalims narėms privalomomis techninės sąveikos specifikacijomis (TSS), kurios taikomas greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių sistemoms. Šiuo metu galioja transeuropinių paprastųjų geležinkelių posistemio „Riedmenys: triukšmas“ techninės sąveikos specifikacijos, transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos, transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos „Traukinių eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio techninių sąveikos specifikacijos, transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos „Žmonės su judėjimo negalia“, transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemio „Riedmenys: prekiniai vagonai“ techninės sąveikos specifikacijos, transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos „Geležinkelių tunelių sauga“, transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos telematikos priemonių krovinių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos.

Plačios ir europinės vėžės pločio geležinkelių sistemų techninę sąveiką, taip pat kitų vėžės pločio sistemų Europos Sąjungos šalyse (graikiškos (1000 mm), ispaniškos (1688 mm), suomiškos (1524 mm) ir airiškos (1600 mm) sąveiką reglamentuoja 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (nauja redakcija).

Šių direktyvų nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus.

ES ir Lietuvos politika geležinkelių infrastruktūros klausimais

   ES politika ir reikalavimai geležinkelių infrastruktūros plėtrai yra išdėstyti ES direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo),  Transeuropinio geležinkelių tinklo (TEN) plėtojimo gairėse, , ES Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010 m. – laikas priimti sprendimą“. Joms įgyvendinti reikalingos priemonės pateiktos ilgalaikėje TINA programoje, Valstybės investicijų programoje (VIP), Lietuvos geležinkelių infrastruktūros plėtros ir renovacijos programoje 2002-2007 m.

Lietuvos strateginiuose dokumentuose numatyta laikotarpiu iki 2015 metų modernizuoti geležinkelių transporto infrastruktūrą, integruojant TINA tinklams priklausančias svarbiausias geležinkelių linijas į transeuropinius transporto tinklus (TEN-Tr). Iki 2015 m. Lietuvos geležinkelių infrastruktūra savo techniniais parametrais turi prilygti ES šalių geležinkelių lygiui, tapti efektyvia Lietuvos multimodalinės transporto sistemos grandimi ir įgalinti teikti aukštos kokybės paslaugas.

 „Rail Baltica“ projektas

2003 m. rugsėjo 15 d. Vilniuje vykusiame pasitarime keturios suinteresuotos šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija – susitarė dėl būsimos „Rail Baltica“ linijos pagrindinių techninių parametrų bei pasirašė „Rail Baltica“ Koordinacinės grupės bendrąją poziciją dėl projekto „Rail Baltica“ bendrųjų specifikacijų nustatymo.
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas ir Europos Taryba sprendimu Nr. 884/2004/EC patvirtino 30 prioritetinių transporto sektoriaus projektų, tarp jų Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdomą projektą „Rail Baltica“. Šis Europos Komisijos sprendimas leis Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pasinaudoti reikalinga Europos Sąjungos fondų parama, nes jo įgyvendinimo kaštai vien tik Lietuvos teritorijoje gali siekti 800 mln. eurų, o viso projekto finansavimui Baltijos valstybėse ir Lenkijoje reikės 3,93 mlrd. eurų.
2005 m. liepos 20 d. Europos Komisija ketverių metų kadencijai paskyrė europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo koordinatorių, kuriuo tapo buvęs eurokomisaras, čekų kilmės Pavel Telička.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 12 nutarimu Nr. 541 patvirtino Neatidėliotinų veiksmų, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, planą. Vadovaujantis šiuo planus įgyvendinamas projektas „Rail Baltica“.

„Rail Baltica“, sujungsianti Lenkiją su Suomija per tris Baltijos šalis, sukurs sąlygas moderniam krovinių ir keleivių transportavimui, o taip pat sustiprins šio regiono integraciją į visų ES šalių geležinkelių tinklą.
Investiciniai projektai 
Lietuvos geležinkelių radijo ryšio modernizavimas, įdiegiant GSM-R, IX koridoriaus stočių kelių ilginimas. Artimiausio laikotarpio prioritetai yra šie: Modernizuoti transeuropinės reikšmės geležinkelio linijas, atnaujinti signalizacijos ir elektros tiekimo sistemas, rekonstruoti transeuropinių geležinkelio kelių ruožus.
Integracija į tarptautines organizacijas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, savarankiškos Lietuvos geležinkelių įmonės (AB „Lietuvos geležinkeliai“) veiklai stabilizuoti, vežimams ir infrastruktūrai plėtoti, eismo saugai bei paslaugų kokybei gerinti didelę reikšmę turėjo ir tebeturi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl narystės tarptautinėse organizacijose, tarptautinių susitarimų bei taisyklių taikymo. 1992 m. Lietuvos Respublika tapo Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) nare, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ – Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) nare; 1995 m. Lietuvos Respublika, prisijungusi prie 1980 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), tapo Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) nare ; nuo 2000 m., ratifikavusi atitinkamą susitarimą, Lietuvos Respublika dalyvauja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte; 2001 m. buvo ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC).
Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus tarptautinei veiklai užtikrinti, krovinių ir keleivių vežimams ir geležinkelių infrastruktūrai plėtoti, geležinkelių transporto eismo saugai bei paslaugų kokybei gerinti didelę reikšmę turi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl narystės tarptautinėse organizacijose, tarptautinių susitarimų bei taisyklių taikymo.

1992 m. Lietuvos Respublika tapo Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) nare. 1995 m. Lietuvos Respublika, prisijungusi prie 1980 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), tapo Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) nare ; nuo 2000 m., ratifikavusi atitinkamą susitarimą, Lietuvos Respublika dalyvauja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte; 2001 m. buvo ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC).

„Vikingas“– mišriųjų vežimų traukinys
Projektas „Vikingas“ – tai bendra Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos iniciatyva, kurios tikslas – kaip galima geriau išnaudoti IX transeuropinį transporto koridorių ir suaktyvinti krovinių judėjimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, tuo tikslu pasitelkiant geležinkelių teikiamas galimybes bei siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos transporto politiką. ES ypač daug dėmesio skiria ekologijai ir rekomenduoja mažinti kelių transporto priemonių srautus keliuose.

„Vikingas“ projektas gyvuoja jau aštuonerius metus, sukurta bei plėtojama ekonominė, teisinė bazė, eilę metų šalys-narės vykdo šio projekto pristatymus įvairiuose šalyse. Traukiniu galima vežti 20 ir 40 pėdų universaliuosius, cisterninius ir refrižeratorinius konteinerius, autotraukinius ir puspriekabes. Traukinys kursuoja maršrutu Draugystė-Klaipėda-Kena/Gudagojis-Slovečnas/Berežestas-Odesa-Iljičiovskas. Krovinius galima pakrauti ir iškrauti tarpinėse geležinkelio stotyse: Paneriuose (Vilnius), Koliadičiuose (Minskas) ir Kijeve-Liski (Kijevas).

Nuo 2004 m. iki 2010 m. vežtų konteinerių skaičius padidėjo daugiau nei 20 kartų, t.y. nuo 1897 iki 41804 TEU. 2010 m. iš viso vežta 41.804 TEU, tai 5.8 % augimas lyginant su 2009 metais (39.517). 2010 metais pavyko pralenkti 2007 metų rezultatus (2007 m. vežta – 40.066 TEU). 2008 metais buvo vežta 34015 TEU, vežimo mastas, palyginti su 2007 m., sumažėjo 15 %. 2009 metais buvo vežta 39.517 TEU. Vežimo mastas, palyginti su 2008 m., padidėjo 16 %.

Šaudyklinis konteinerinis traukinys „Saulė“
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialios delegacijos vizito Kazachstano Respublikoje metu (2011 m. spalio mėn.) šalys įsipareigojo aktyviai dirbti plėtojant naujo konteinerinio traukinio tarp Lietuvos ir Kazachstano projektą „Saulė“, kuris įvardytas strateginiu Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo projektu. Projektas „Saulė“ – tai pirmasis, analogijų neturintis Vakarų Europą su Kinija per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lietuvą jungiantis šaudyklinis konteinerinis traukinys, kuris 2011 m. spalio 28 d. išvyko iš Kinijos ir lapkričio 10 d. pasiekė Lietuvą. Sparčiai augant Azijos šalių ekonomikai, didėjant prekybai ir krovinių srautams į Europą, „Saulei“ tenka labai svarbus vaidmuo – sujungti Europą ir Aziją sausumos keliu.
Šiuo metu yra suderintas konteinerinio traukinio „Saulė“ iš Kinijos į Belgiją maršrutas per šiuos pasienio perėjimo punktus: Alašenkou (CN) / Dostyk (KZ)–Semiglavyj Mar (KZ) / Ozinki (RU)–Zlynka (RU) / Zakoptje (BY)–Gudogai (BY)–Kena (LT) / Mockava (LT) su konteinerių perkrovimu Kinijos/Kazachstano pasienyje stotyje Dostyk ir Lietuvos/Lenkijos pasienyje stotyje Šeštokai. Taip pat suderintas važiavimo laikas per Kazachstano–Rusijos–Baltarusijos–Lietuvos teritorijas yra 187 val. 40 min (7 paros 19 val. 40 min). Bendras traukinio važiavimo atstumas Chongqing–Antverpenas – 10,929 km.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su UAB „VPA Logistics“ ir Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais suderino traukinio važiavimo grafiką, aprūpinimą platformomis. Traukinys bus sudaromas iš 57 sąlyginio ilgio vagonų (faktiškai sąstatą sudaro 41 platforma).
Naujoji traukinio linija gerokai sutrumpino prekių transportavimo laiką. Krovinio vežimas iš Kinijos į Europą jūrų keliu užtrunka 40 dienų, paleidus šaudyklinį konteinerinį traukinį „Saulė“, kroviniai Lietuvą pasiekia per 10 dienų. Sausumos kelias į Europą yra ne tik trumpesnis, bet ir saugesnis, pigesnis būdas už prekių vežimą jūrų transportu.
Siaurukas
Lietuvos siaurasis geležinkelis (750 mm pločio vėžė) – unikalus kultūrinis paminklas – yra ilgiausias Europoje (68,4 km). Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėjo veikti 1895 metais, šiuo metu naudojamas kultūriniam turizmui, rekreacijai ir yra vienas patraukliausių paveldo objektų Aukštaitijoje.
 Siekiant išsaugoti, tinkamai jį prižiūrėti ir integruoti į regionines turizmo plėtros programas, 2001 m. gegužės 10 d. geležinkelio ruože Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ . Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 475 pavedė Susisiekimo ministerijai nuo 2010 m. liepos 1 d. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 475 pavedė Susisiekimo ministerijai nuo 2010 m. liepos 1 d. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas.

 

 

 


Atnaujinta: 2011-12-05 10:58:53